Iš "natūros" gavosi ilgokas brėžinys... Komentuoju. Kreivių kryptis - į skirtingos pusės ("eskė"). Pvz. jeigu R1 - kairė, R2 - desinė kreivė. 1.Pratęsti abi kreivės, kad persidengtu. 2.Išdidinti jų prasilenkimo vietą. 3.Prabrėžti dvi tiesės skersai - ten kur maždaug vienodi atstumai tarp apskritimų. 4.Sukurti susikirtimų taškus 1,2,3,4 mygtuku. 5.Sukurti tarp jų per vidury taškus 5 ir 6. 6.Sujungti taškus 5 ir 6 tiesia liniją. 7.Pasukti tiesė, kad gauti norimų didžių p ir tiesės ilgį (atstumą tarp p vietų).
Ar jums neatrodo, kad sukant tiesytė, jos ilgis ir virsmų kreivių ilgiai yra avirkščiai proporcingi? Kuo ilgesne mes norim padaryti tesytė, tuo mažesni pasidaro "p" ir "L". Kraštutini atvėjai: Kai p-0, nėra virsmo kreivių visai (L1-0, L2-0), tai tiesyte bus ilgiausia, o kai "p" didžiausi - tiesė statmena spinduliams, tai tiesės ilgis lygus nuliu...
Jeigu tiesė trumpa, net negalima mažinti spindulio, nes tada padidės "B", t.y. postumiai keivės vidury, o pasumus, padidės "p", ir "suvalgys" tiesė visai. Tik sukti trumpą tiesė, iteracijos (priartėjimo) metodu.
Dar vienas svarbus dalikas. Kartais tiesitė yra per trumpa, o kad jį prailginti, siūlo mažinti spindulius. Bet galima ir trumpos tiesitės pasukimu pasiekti "p" padidimo, o R liks kokie buvo.
Ответ: Taip, tada lietimosi taškai atsitrauks (jei per p patrauktum link apskritimo).
Dar turi buti išlaikyta sąlygą, kad 2p neviršytu maksimalaus dydžio, nes galės virsmo kreivės (klotoidės) persidengti ir tiesės neliks, o jį turi būti nemažesne, nei 15 m.
1/R gali trumpą tiesytė sukurti tokios krypties, kad klotoidėmis nesujungs. O šitų metodų tiesės kryptis visada bus gerą, "simetrijos ašis" tarp dviejų apskritimų.
